Aišku, kas yra verslas. Žinojau nuo vaikystės. Verslas — tai pinigai. O leisti pinigus mokėjau kaip niekas kitas. Tėvas nusprendė suteikti man galimybe jų turėti ir įsivaizduoti, kad pats užsidirbau. Vadinasi, naujai iškeptas viršininkas (be galo išdidus) įžengiau į savo kabinetą. Apsidairiau ir tuoj pat pareikalavau, kad iškviestų meistrus, galinčius sutvarkyti duris. Norėjau, kad mano kabineto duris būtų galima atidaryti tik iš vidaus (na, arba iš lauko, bet tik su raktu arba tuomet, jei aš nuspausčiau pastalėje esantį mygtuką). Taigi savo karjerą pradėjau nuo durų remonto. Po to pamažu mokiausi, kaip reikia valdyti žmones, dirbti su kolektyvu, ką daryti, kad neskaudinčiau tų, kurie už mane silpnesni. Atrodo, išmokau. Po poros metų viskas ėjo kaip iš pypkės. Darbuotojai mane mėgo. Su keletu, aišku, buvo šiokių tokių nesklandumų, bet kur nebūna problemų? Įsikūriau puikiai. Pasistačiau namą (ne savo rankomis, žinoma, bet už savo pinigus), baigiau mokslus (galiu prisipažinti, kad nuo trečiojo kurso net nebepapirkinėjau dėstytojų). Diplomą išdidžiai pasikabinau savo kabinete ant sienos. Mano sekretorė kartą per savaitę nuo jo rėmelių nušluostydavo dulkes... Beje, apie sekretorę ir norėjau papasakoti. Matyt, jau kai sekasi, tai sekasi visur. Pirmąją sekretorę man išrinko tėvas. Atėjęs į savo firmą ją jau radau. Šauni jauna moteris. Stropiai dirbo ir tylėdama taisydavo mano padarytas klaidas, užglaistydavo kilusius nesutarimus su darbuotojais ar verslo partneriais. Turiu pasakyti, kad pirmais metais buvau tikras karštakošis, taigi darbo jai tikrai netrūko. Šaunus tėvuko pasirinkimas. Dar ilgai jam būsiu už tai dėkingas. Bet štai prieš penkis mėnesius mano darbštuolė atėjo ir pasakė, kad man teks ieškotis naujos sekretorės, mat ji laukiasi ir mano bent dvejus metus sėdėti namuose — auginti savo vaikelį. Pirmą dieną vaikščiodamas vis sukau galvą: ką gi reikės daryti? Jau buvau įpratęs, kad kas rytą ant stalo laukia kava ir lapelis su pažymėtais dienos planais. Atvirai sakant, su sekretore kartais tardavausi daugiau nei su savo pavaduotojais. O dabar štai:

„Pasiieškokit kitos, aš laukiuosi”... Aišku, dar keletą mėnesių galėjau stumti šią problemą tolyn, bet galop vis tiek teko ieškoti naujos darbuotojos. Gal nepasakosiu, kaip vyko paieškos, kiek skambinau pažįstamiems, įdarbinimo agentūroms. Tai nėra labai įdomu.

Žodžiu, galiausiai išsirinkau. Tai buvo visai jauna mergina (jai tebuvo aštuoniolika, bet žinių užteko). Tikras deimančiukas — nuostabus jaunas padarėlis, lygūs gelsvi plaukai, gaubiantys pečius, didelės mėlynos akys, vos riesta simpatiška nosytė, nuostabi lūpų linija, grakštus ilgas kaklas, iškili krūtinė, kurios nepaslėpė net ir griežtas kostiumėlis, liekna talija, žavingas užpakaliukas, ilgos kojos ir vaikiškas žvilgsnis, kažkaip keistai pabrėžiantis jos seksualumą. Visą pirmąją dieną ji dirbo tiesiog nepriekaištingai. Klusniai vykdė visus nurodymus, atliko visus pavedimus. Nuo jos tiesiog spinduliavo seksualumas. Atrodo, jis buvo įgimtas. Ką naujoji sekretorė bedarė, jos judesiai buvo kerintys. Mačiau ją daugybę kartų: kai atnešdavo pasirašyti popierius, kai virė kavą, kai paimdavo nuo mano stalo laiškus, kai palydėdavo į mano kabinetą svečius. Ir kas kartą pastebėdavau ką nors nauja. Ką nors tokio, nuo ko ji tapdavo dar patrauklesnė. Aš net negalėjau galvoti apie darbą. Mano mintyse buvo tik ji. Iki darbo pabaigos buvo likęs pusvalandis, kai naujoji sekretorė Gerda atnešė man arbatos. Tada ir nebesusivaldžiau. Kol mergina nuo padėklo viską dėliojo ant rašomojo stalo, atsistojau ir priėjau prie jos šnekėdamas apie tai, koks esu laimingas, kad ją radau, apie tai, kad ji būtinai turi likti mano firmoje, apie tai, kaip puikiai mums seksis dirbti kartu. Ji dėkingai pažvelgė man į akis. Neištvėriau ir ilgu bučiniu įsisiurbiau jai į lūpas. Po to ėmiau bučiuoti jos kaklą, apkabinau pečius. Ji neatsakė į mano bučinius, bet ir nesipriešino. Manau, kad tuo metu galvojo tik apie savo darbą. Vienintelis jos noras buvo išsaugoti taip netikėtai rastą darbo vietą. Bet aš jau negalėjau sustoti. Nesiliaudamas bučiuoti atsegiau Gerdos švarką, palaidinukę, apnuoginau jos pečius ir nutraukiau sijonuką.

Pagaliau ji liko tik su apatiniu trikotažu. Turiu pripažinti, apatinius rūbelius ji buvo pasirinkusi taip pat skoningai kaip ir viršutinius. Liemenėlė puikiai derėjo prie kelnaičių, nors tai ir nebuvo komplektėlis. Gerda stovėjo išraudusi, nuleidusi galvą. Keista, mane tai jaudino dar labiau. Atsegiau jos liemenėlę. Mano spėliojimai pasitvirtino: Gerdos krūtys stulbinamai tobulos. Ėmiau jas bučiuoti, glamonėti ranka, laižyti spenelius. Kita ranka nuslydo po jos kelnaitėmis. Pirštais švelniai užčiuopiau tai, kas tą akimirką labiausiai mane domino. Gerda lengvai suvirpėjo. Greičiau iš baimės nei iš malonumo. Ji dar labiau paraudo, bet vis dar nesipriešino. Matyt, labai jau troško dirbti mano kompanijoje. Labai norėjau, kad ji būtų susijaudinusi kaip aš. Nutariau neskubėti. Pasodinau ją ant stalo ir atsiklaupiau priešais. Kurį laiką glosčiau jos kojas, po to nuaviau batelius, numoviau pėdkelnes ir ėmiau bučiuoti kojų pirštus. Jos nagučiai buvo nudažyti šviesiu perlamutriniu laku. Bučiuodamas kilau vis aukštyn, liežuviu paglamonėjau vieną kelio duobutę, po to kitą. Atsargiu judesiu praskėčiau droviai suspaustas merginos kojas. Ji pakluso mano judesiui. Laižiau vidines jos šlaunų puses. Ryžtingai, bet neskubėdamas artinausi slaptosios vietelės link. Pagaliau liežuviu užčiuopiau jos kelnaičių kraštelį. Pakėliau merginą, pastačiau ant grindų ir lėtai numoviau paskutinį jos rūbelį.

Gerdos gakta buvo lygi, be menkiausio plaukelio. Šį kartą ji nenuraudo. Mintyse pasakiau sau, kad ji tikriausiai jau ne mergaitė. Tai buvo savaime suprantama, turint galvoje jos grožį. Ir keista, prisiminus jos ypatingą drovumą. O gal tik su manimi, savo naujuoju darbdaviu, ji buvo tokia nedrąsi (nors tai, tiesą sakant, manęs tuo metu nedomino). Mane svaigino tai, ką mačiau. Pasodinau ją atgal ir lūpomis prigludau prie saldžios meilės versmės. Negalėjau nugalėti savo aistros. Liežuvis tarsi prieš mano valią įlindo ten, kur buvo šilta, drėgna ir gera. Laižiau ir laižiau. Gėriau jos grožį, jos artumą ir svaigau nuo užplūdusių jausmų. Lūpomis jaučiau, kad Gerda susijaudino, kad nebesipriešina ne vien todėl, jog bijo prarasti darbą. Nusimoviau kelnes, kelnaites, nusimečiau švarką bei marškinius ir priėjau kuo arčiau prie stalo. Taip, kad susijaudinusi mano varpa rėmėsi į Gerdos paslapties angą. Lėtai pasistūmėjau pirmyn. Ji giliai atsiduso ir ... nori išgirsti kaip baigėsi ši istorija paskambink